- drauginti
- draũginti, -ina, -ino, draugìnti, -ìna, -ìno,
1. tr. N, [K] jungti į draugę, bendrinti: Draugìnti kaimynus į draugybę J. Nė nedręsame drauginti arba lyginti save su nekuriais, kurie patys save giria GN2PvK10,12. Draugino tarp savęs visas kitas imperijos vyskupystes Jn.
draugintai adv.: Grybdriekos vienintos arba galūnėtos, skersai taškuotos, draugintai sutūlintos P. | refl.: O iš kitų niekas nedrįso draugintis jiems A.Baran.2. refl. [K] draugauti: Su blogu žmogumi nedraugìnkis, t. y. nebrotaukis J. \ drauginti; apdrauginti; pridrauginti; sudrauginti
Dictionary of the Lithuanian Language.